Ametistas

AMETISTAS
Ametistas formuojasi mažesniais ar didesniais kristalais, o taip pat, kaip masė, kaip uoliena. Gamtoje randamas įvairių atspalvių, nuo blyškiai violetinės iki tamsiai violetinės spalvos. Šiaurės Amerikoje randama juostuoto ametisto. Ametisto pavadinimas yra kilęs iš graikiško žodžio „amethystos“ – nesvaiginantis. Apie ametistą yra sukurta romantiška legenda. Vyno Dievas Dionizas kartą pamatė miške nepaprasto grožio mergaitę, nimfą Amethis. Jam labai parūpo ji ir ėmė ją persekioti be perstojo. Vieną kartą vos nepavyko ją sugauti, tačiau nimfa Amethis kreipėsi pagalbos į medžioklės deivę Artemidę, kad apgintų ją nuo įkyraus persekiotojo. Išgirdusi pagalbos prašymą deivė Artemidė Amethis pavertė į violetinius miško katilėlius, primenančius ametistą. Vyno Dievas Dionizas labai sutriko ir susigėdo savo elgesio, todėl savo žvilgsniu suteikė šiam brangakmeniui galią tramdyti žemas aistras ir girtuoklystę. Ametistą įvairios tautos vertino nuo seniausių laikų. Šis kristalas buvo mėgiamas egiptiečių, romėnų. Jie tikėjo, kad jame glūdi ypatingos galios. Ametistas buvo žinomas ir Senojoje Indijoje, sanskrito kalba vadintas Cacunda – laimę nešantis. Ametistas minimas Biblijoje, o viduramžiais pradėtas vertinti Europoje. Vertinamas buvo ir bažnyčios hierarchų. Ametistu buvo puošiami vyskupų rūbai, o tam tikro luomo šventikai, kaip išskirtinį ženklą, nešiodavo žiedą su ametisto akimi. Daug įvairių legendų parašyta apie šį kristalą.

Ametistas padeda matyti ir suprasti save. Matydami bei suprasdami save, mes mokėsime matyti ir šalia esantį žmogų, suprasti ir pateisinti jo poelgius ir veiksmus. Mylėdami save, daugiau meilės ir šilumos galėsime duoti artimiausiems žmonėms. Draugaudami su šiuo kristalu, pajusime vidinę laisvę ir ramybę, darną tarp sąmonės ir pasąmonės, sustiprinsime įžvalgumą, nevengsime sąžiningumo ir tiesos.